Santrauka:
Kūrybos takais.
******
Kiekvieną dieną privalau užgimt iš naujo
Ir savo saulę susirast didingą--
Kiekvieną neramaus pasaulio saują
Turiu aš apvalyti, nes aptingę
Rūkai nuneš mane į užmarštį, į liūną--
Turiu vis lopyti gyvenimą šviesos krauju--
Kas nedega, neskęsta ir nepūna,
Beprotiškai kaip visada pigu--
Pasaulis šlovina tik tai, ką kandys ėda,
Kas blizga, žema ir aitru--
Kiekvieną dieną tarsi savo gėdą
Rašau eilėraštį... labanakt, jau tamsu--
Kiekvieną dieną privalau užgimt iš naujo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-21 21:08:07
pasaulį ėda
aitri šlovė blizgučių
saulę temdanti
Anonimas
Sukurta: 2008-01-20 16:22:14
Toks teisingas "siaubiakas"...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-20 14:02:42
"...Kiekvieną dieną privalau užgimt iš naujo
Ir savo saulę susirast didingą--..."- talpu...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-20 09:51:58
Kiekvieną dieną privalau užgimt iš naujo... - tai toks prasmingas priminimas kiekvienam, skaidrinant sielą.
Labai nuoširdžiai išsakyta pozicija, nuostata ar tikroji paskirtis... kuriančio žmogaus.