Kaktuso biolauko ribose
Mirksinčių žvakių duetas
Rytais įsikomponuoja mane,
Kaip išganymą apsikabinusį kavos puodelį,
Kuriame ir sutelpa
Visas gresiančios dienos pozityvumas.
Užuojautos sklidina žvakių pora
Apkalbinėja vyksmą gilesniuose kloduose
Ir supratingai laukia pastiprinimo,
Bet švelniaspyglis kaktusas,
Ignoruodamas liūdesio besotybę,
Jau ieško drąsos pražysti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-02-26 11:14:41
o jei kalbėtum paprasčiau?
:)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-19 14:35:18
norėtųsi daugiau dinamikos, kad tekstas lengviau tekėtų. šiuo atveju, tas kampuotas riedėjimas visiškai nedera - sunku gilintis į mintį, kai žodžiai taip kabinasi ir stringa. bet vaizdai labai įdomūs, jei ne tas kampuotumas, darbas jau būtų mėgstamiausiuose.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-19 12:30:55
Labai įdomūs ir originalūs įvaizdžiai, motyvai. Šiek tiek nepoetiškai, stringa daugybė sudėtingų žodžių, nėra ritmo. Bet labai originaliai išreikšta mintis, stipriai pakalbėta.
ps. žvakių duetas pats save galėtų kur nors įSIkomponuoti, o tave - tik įkomponuoti.
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2008-01-19 11:03:12
Pavadinimas yra tiesiogiai susijęs su kūrinyje aprašyta būsena-tiesiog manau, kad esam taip įpratę ieškot paslėptų prasmių, jog nebesuvokiam to, kas taip paprasta ir tiesiogiai pasakyta- šiuo atveju kuo nuoširdžiausiai norėjau išreikšt savo nuotaikas. Ačiū komentuojantiems.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-19 10:04:41
Puikiai.
Ypač patiko kavos puodelio ir gresiančios dienos pozityvumas.