Šansas pamatyti išblėso,
tavo akių šiluma atvėso,
užmigai amžinai toliau nuo manęs,
mano miela skustagalve,
su violetine sruoga,
aš mačiau tave nuogą,
man skaitančią prozą,
su nerimastingu žvilgsniu,
laukiančią besišypsančių akių,
nebepamiršim tų dienų,
šalia aerouosto praleistų,
naktų tarp Vilniaus, Klaipėdos ieškotų,
pažystamų, sielų prarastų,
atsitiktinių sutiktų draugų,
gyvenki sau! tarėm atskirai,
mikčiodami mes kaip vaikai,
gitarom palinkėjau tau sėkmės,
nebesumenkink praeities,
rytojus mums kartu nešvies,
bet prisiminsiu vis tave,
kai atsiversiu žurnale,
violetinę dažytą sruogą.