Aš alsuot tavim paliauti negaliu
Aš kaip žaltys vingiuosi tarp tavęs ir jos
Ir niekad niekad nenustosiu,
Kol tu nebusi mano amžinai
Aš žinau, kad nori to
Nemažiau nei aš,
Tai kas gi gali sulaikyt nuo beprotybės...
Nebent mirtis širdžių,
Nudėsiu savąją, kad ji
Nustotų plakti tau...
Bet tu nedrįsk, paliest savosios,
Nes ji priklauso man, jau amžinai!