Jis buvo geras donoras. Visiems duodavo kraujo, audinių ir organų. Tačiau vienu metu atsitiko taip, jog kraujo, audinių ir organų akimirksniu prireikė daugybei žmonių. Jis ir davė. Visiems bent po truputį. Davė, davė ir davė... – ir net nepastebėjo, kad pačiam neliko nieko... Nė lašo kraujo, nė vieno audinio ar organo. Tuomet jis ėmė ir... - - - N E N U M I R Ė.
P. S.: Ir netgi G I M Ė!
P. S. S.: Manęs jis prašė niekam apie tai nepasakoti, bet jūs pasakokite visiems.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-18 07:48:22
:))) anekdotas su beveik filosofine potekste
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-01-17 15:17:07
???
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-01-17 14:28:41
Juokingas:) turbūt turėtų būti pamokomas:) Čia gal apie laiškus, kur internete vaikštinėja?:)