Ar pameni tą žiemą?
Tą tylų Kūčių vakarą,
Kai nepaliovėm mes kalbėt?
Tą baltą sniegą, kuris tiek daug girdėjo,
Bet tylėt mokėjo...
Ar tu atsimeni, kaip tyliai lūpos lietės
Ir širdys vos krūtinėse išliko?

..............................................

Ar pastebėjai, kad vėl pasnigo?
Ir lūpos lietės stebuklingai...
O širdys! Mūsų širdys!
Jos plakė dar stipriau.
Ir metai tie pradingo....
Užklojo juos jau naujas sniegas,
Kuris ir vėl tylės...