Santrauka:
Lūpdažis tyčia ant skruosto
Vakaro valtys bespalvės
Plikledžiu lango – įstringa.
Nežinios nerimo uostuos –
Nerimas nežinią bando.
Lūpdažis tyčia ant skruosto –
Bučinio gali nelikti.
Lytint švytėjimui stiklo
Vakaro nuodėmės pyktį.
Sienos per storos – negirdi,
Niekas išgirsti nemoka.
Dirbtinos bangos tarp kitko
Lipdančio skonio salotos.
Glust valtele – lingu lingu –
Prieplaukos tirpsta žvaigždėtos.
Vakaro ledas ištirptų
Smigęs tamson išganingon.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-01-13 17:42:41
labai smingantis giliai į širdį
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-13 17:09:31
"...Nežinios nerimo uostuos –
Nerimas nežinią bando...
Vakaro ledas ištirptų
Smigęs tamson išganingon..."
Ar verta- komentuoti? Sitiek daug ten...deja, arba- "tarp kitko..."
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-01-13 11:28:45
Man irgi paskutinė eilutę norėtųsi kitaip surimuoti... Bet šiame "tarp kitko" labai daug tilpo...
Bučinys negali likti,
jei vakaro valtys bespalvės
supas nuodėmės pykty... :)
Čia savaip ir truputį ne į temą... O į temą tai, kad imu į mėgstamiausius :)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-13 11:15:09
Lyrinis subjektas lyg perkainoja vertybių skalę. Akcentuojama rutina. Tačiau ji neįvertinama, tik suteikiama spalva [vakaro valtys bespalvės]. Vienas geriausių pastarųjų dienų svetainės eilėraščių.