Man išbadė akis bukas pyktis,
Taigi kaip reiks gyventi aklam?
Taigi kaip, taigi kaip reiks rašyti
Savo draugui Vasariui slaptam?

Mano pirštai sugrubę nuo šalčio
Ir raidžių palytėt negaliu,
Negaliu išrašyti to gaisro,
Nė pavytusių gruodžio gėlių.

Vasariuk – šitaip pradedu laišką,
Ir nuslysta lyg seilė skiemuo.
Nors už lango taip balta ir melsva,
Bet gi sieloje vis dar ruduo.