Snieguotos keteros, sušalę langai,
užverta širdis.
Viskas sutilpo į amžiaus sutrupintą knygos puslapį.
Pabalę smilkiniai kalba apie šalčio palaužtas,
bejėges kiemo tvoras.
Ta mažytė širdelė,
Vienintelė, mamos gyvybę padovanota,
Klauso senelio išminties.
Minkšta senolio motulės skara
šildo sužvarbusį veidą.
Ilgesys įsuka į beribę nostalgija -
Motulės praeities.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2008-01-10 10:07:23
ačiū;-)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-09 20:43:21
Gražu, jautru ir šilta...
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2008-01-08 22:36:19
Ačiū, labai miela girdėti tai.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-08 20:10:06
Gražu..
tylus prisiminimas..
kaip švelnus vėjas į minčių labirintus..