Uždaryk duris. Užrakink jas. Uždenk langus tamsa. Užrakink. Tavęs dabar nėra. Tu skaičiuoji laiko ratus. Žvelgi atgal. Paskutinįkart. Vėliau ir tai galėsi užrakint. O dabar tyliai prisimk. O gal nereikia? Prisiminsi pirmą sniegą, pirmą pūgą. Na ir kas? Geriau užrakink viską, ką atsimeni. Nėra. Nėra tavo praeities. Turi dabartį. Ar gi tau to negana? O gal ir mažai... Juk sprendi tu. Užrakink.
O tu juk žinai, kad, kai užrakinsi visas duris, sugrįš tavo sapnai. Spalvoti, kvepiantys jazminais. Baltais jazminais... Ir tu vėl prisimeni. Prisimink. Niekas tau netrukdo. Prisimin jazminų kvapą, nors jis ir ne paskutinis. Kvėpuok. Pasiek delnu dangų. Laikyk jį savo rankose. Audringą dangų. Ramų dangų. Tik laikyk...Tik pasiek.
Užsimerk. Ar jauti po kojomis šiltą smėlį? Svajok. Nepaleisk svajonių. Užsimerk. Pajusk vėją nuo bangų. Jis glamonės tave šiltai, taip pat, kaip delnai, kuriuos dar neseniai sapnavai. Užsimerk. Ar jauti tą gaivą? Ar tu jauti? Pajausk smėlį. Pajausk bangas. Jos čia pat... Nejauti? O tu tik užsimerk...
Užrakink save. Užmerk akis. Ištiesk rankas. Ir dabar tu viską gali. Viskas tapo įmanoma. Užsimerk. Ir sapnuose tu lieti dangų, lieti žvaigždes.
Užsimerk ir įkvėpk. Ir tu jauti bangų gaivą.
Užsimerk. Ir tu jauti smėlį.
Užsimerk. Ir tavo svajonė jau čia.
Užsimerk. Pagauk ir nepaleisk...