Skaudžiai kūnas užtvinkęs,
sunkūs lūžtantys žodžiai – ne tie,
tarsi voras tinkle
savo auką godžiai
glamonėju jau svetimą moterį.
Poros pilnos nuodų
sunkias lūpom ir pirštais
dar skaudžiau,
kai bejėgis švelnumas,
lyg agonijoj dūžta
grakštūs vizijų rūmai,
tik tu ne-ži-nai.