Kai teatras sudegė ir išmirė artistai
Kartu parašėm tekstą pasiskirstėm rolėm
Štai uždanga pakyla ir negrįžtamai
Vaidindami duetą kalbam solo

Didaktiškai kvailai tačiau be gėdos
Kad skauda pavieniui kraujuojam žodžiais
Nuogai išrengtos šąla gruodžio gėlos
Žiūrovams šniurkščiojant sugrįžo melancholija

Ir mąstymai kodėl ir ko nebuvo
Ir desperatiškas „parduok mane rytojui
Nuleidęs minus penkiasdešimt procentų suglamžyto artumo"
Tarp pirštų ir delnų tada nesikartojom

Taip kaip dabar - kaskart tos pačios raidės
Keisti dejavimai ir aimanos tarp durų
Įspraustas guli žvilgsnis žingsnis paskutinis laikas
Dar suvaidink mane mane kokios nebuvo

Ir nebijok čia tik už lango sniegas
Užspringdamas lemena savo baltą maldą
Užuolaidas nuleidžia krinta gėlės dviese
Tartum į juodžemį atgulsim ant asfalto