Santrauka:
,,Mes – psichokeramika, sutrūkę žmonijos puodai" – K. Kizis
kai vaikausi šešėlius
ant trupančių sienų
vis renku tą senovinę urną.
kiek kartų bandžiau
šukėm atgal. nepavyksta.
psichokeramika kartais sudūžta,
nuo visų mano įtūžio tvinksnių
ir kai niekas nemato. išnyksta.
be dūmų į viršų kaip
tobulai suraišiotas kartuvių mazgas
takažolėn slepiasi.Tyli.
It nubrėžtas per kalkę – išgalvotas,
ir niekad nebūdamas tikras.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-06 00:57:18
su pėdsaku :-)
Vartotojas (-a): lapatai
Sukurta: 2008-01-04 23:22:28
turim kiekvienas.supratai.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-04 22:58:37
Įdomi keramika.Tikriausiai ir aš ją turiu - daužau ir klijuoju... Patiko. :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-04 22:40:44
Geras, giliai išvingiavęs ir nepraslydęs be pėdsako. Ir tiko man ta psichokeramika, labai tiko:-)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-01-04 22:17:02
tai čia naujadaras
Vartotojas (-a): lapatai
Sukurta: 2008-01-04 18:58:50
psichokeramika(kaip suprantu aš)- psicho tai veda link to, kad jau kažkas susiję su psichika, su mintimis, vidiniu aš, o keramika tiesiog lyg nuoruoda į trapumą ir laikinumą ir tuo pačiu nuostabumą.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-01-04 18:26:46
tokio termino kaip "psichokeramika"- nesuprantu / gal tai, kai daužai keramiką itpykęs??/