Spalis už lango jau kapsi,
Rudenis klebena langinę,
Be vietos vėlelės trepsi
Už durų ir prašo nakvynės.

O tu įsileist nesiryžti
Naktibaldų šių neprašytų.
Meluoji, kad jų nepažįsti,
Vartaisi be miego lig ryto.

Prieš aušrą užsnūsti išsekęs,
Gaidžiams užgiedojus pašoki.
Kaimynas paklausia - kaip sekasi?-
Piktai atsakai jam - atstoki!

Jisai neužpyksta - supranta:
Sėkmė - įnoringa panelė.
Plauki minioje į krantą
Prakiurusioje valtelėj.

Viltis, nors menka, rusena:
Šią dieną dar nepaskęsi...
O jei ir paskęsi, kas seno
Gailėsis? Gyvenimas tęsis!

1999