* * *
Niekas.
Mažas niekas
Ant didelio visko.

Kad tik duonos
Ir kraujo
Pakaktų...
Ištrupins, iššlakstys...

Niekas.
Mažas niekas...
Ir mes,
Ir mūs viltys
Į tą žodį kadaise sudėtos...

Suraikys, iššlakstys...

Kad tik
Duonos ir kraujo
Pakaktų.

* * *
Kodėl?
Iš laikrodžių tylos
Nulipdėm gaižų juoką
Ir ėjom
Į reikšmingą nieką
Pro kelkraščių
Reklamos aroganciją,
Pro angliškai pabrėžtą
Reikšmingumą...

Ir ėjom,
Ėjom taip...
Iš Lietuvos į
...Lietuvą,
Iš Vėlinių nakties
Į Helouviną...
Iš žvakės virpesio skaidraus
Pro įstrižas akis moliūgo į...
Ateitį vaikų...

Su nerimu žiūrėdami.
Kodėl?

* * *
Šukės, šukės, šukės...
Tik neskubėk
Tik neištark jau –
Baigta.
Pro stiklo ašmenis
Ne mes pirmi,
Ne mes ir paskutiniai
Vaitojom Lietuvą...
Ne mes pirmi
Krauju nulaistėm
Tarp ąžuolų išspardytą
Šventovių ugnį...

Šukės, šukės, šukės...
Vaitoti nevalia,
Kad neįžvelgtų
Mūs kanklių skambesy
Nutrūkus gijai
Su amžių ąžuolais
Ir ateities svajonėm...
Vaitoti nevalia.

Tik šitaip skauda.