Prie langų, prie užuolaidų,
Prie balkonų, dienos pilkumos
Saulė dingo, bet sniegas apšviečia
Tavo kelią namo...

Iš tūkstančio ar dar daugiau antenų
Viena – pagaunanti mintis,
Kai bėgsi paklausyt į mišką sniegenų,
Skubėsi ir pamirši užrakint duris.

Pilku dangaus keliu nubėgęs veidas
Negrįžta. Aš laukiau laukiau – pavargau.
Kai skambinau, buvai toli nuo telefono,
Kai atnešiau gėlių – tavęs nesuradau...