Aukų tykanti gelmė praris
Gyvenimą, iškritusį už borto,
Sučiups violetines akis,
Temps kuo toliau nuo kranto.

Įsitempusios mintys maldaus graudžiai,
Atitrūkusios rankos plasnos lyg paukščiai
Balsą, virstantį oro burbulais,
Nusineš vandens srovė šuorais.

Bangų mušamas kūnas
Suklups ant slidžių akmenų.
Saulės nudegintas veidas
Nepajudins įmirkusių pirštų.

Mirusiojo gėlė tyliai supsis
Ant paslaptingų bangų.
Sustings liūdesio žvilgsnis, blaškomas ašarų,
O širdy liks didelis „štampas“
Su užrašu Nerastas.