Santrauka:
Vieną gruodžio pabaigos dieną, kai buvo labai slidu
Krenta peršaldytas lietus.*
Jis krenta, raizgos aplink kojas,
Sumazgo mano batų raištelius
Ir šaiposi, kai aš sustoju.
Nukritęs ant mano langų,
Dviračio stipinų ir medžių mojų,
Tampa ne vandeniu – ledu.
Gražu. Bet per slidu žingsniuojant.
Taip žavūs apšarmoję medžiai.
Taip švyti tviskantys šlaitai.
Bet būk, lietau, lietus be ledo.
Dar ne žiema. Dar ji tik šalimais.
* Peršaldytu lietumi meteorologijoje vadinamas reiškinys, kai krisdami lietaus lašai prakrenta
šalto oro sluoksnį, o po to vėl patenka į šiltą ir toliau krenta lietumi. Tačiau, vos susidūrę su
bet kokia kliūtimi, iš karto tampa ledu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-02 18:47:04
Patiko, žaismingai slidu, kai peršaldytas lietus... :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-02 18:09:13
zavingai nuskambejo... lengvai, graksciai- tik saugokimes- nepaslyskime:))))
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2008-01-02 17:49:18
kai slidu-žingsniuokit atsargiai,traumuotų Kaune ir be Grėjaus daug...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-02 15:07:57
Taip taip, Grėjau, Tu teisus: kai krenta peršaldytas lietus, per slidu žingsniuojant... Viskas, kas turi tą nelemtą priešdėlį per-, draugauja su nederme...