praeidamas purvinas gatves
susimąstęs žiūrėjau į dangų
galvojau apie viso to
kas mane taip jaudino
prasmę
norėjau suprasti gyvenimą

lietus priversdavo visus lapus drebėti
ir aš kaip tie lapai
drebėjau nuo jausmų ir minčių
kurie mane perpildydavo

tokiu šaltu ir tuščiu
viskas atrodė aplink
labiausiai tą akimirką
kai viduje mane plėšdavo išgąstis
trūko pokalbio su draugu