Per arti
Ir per toli.
Vienoje laiptinėje,
Viename „narvelyje“...
Nepažįstami.
Per arti ir
Per toli.
Niekinamais žvilgsniais
Vieno cento
Skirtumu
Pranašumą savo
Tarp savų dalijamės,
Per arti...
Vieno žvilgsnio atstumu,
Vieno žingsnio
Skirtumu,
Laikrodžių užspringusių
Pikto ritmo tikrumu,
Pranašais zodiako į
Dieną įtikėję,
Lekiame ir lekiame
Nuo lietaus ir vėjo
Į tą patį
Lietų
Ir tą patį
Vėją...
Gal pakaks?

Juk čia pat – žmonės.

Taip arti ir
Taip toli...