Iš šešėlių ir tylos susidedanti naktis
Neša paslaptį į mūsų širdis.
Kartą ji užsuko į mažųjų namus
Ir užkalbino nieko neįtariančius vaikus.

Blaškosi prakaito išmuštas kūnas,
Kunkuliuoja viduje neišsiliejantis kraujas.
Karščiuojančių akių vokai niekada nepakils,
Trumpas gyvenimas į tamsą nugrims.

Kartus siaubo skonis, justas trumpai,
Lūpas nudažys mėlynai.
Siurbianti iš plaučių orą tyla
Sustabdys širdį, noriai plakančią.

Mirtina liga, užsukusi į namus,
Išžudė miegančius vaikus.
Juodo dangaus fonas nusineš
Ilgam pasmerktas sielas mažytes.