Santrauka:
Tiesa, nuvilnijusi liūto karčiais, trečia akim įžvelgta po velnio rugiais...
Atleiski, Viešpatie, kad mano Dievas – Meilė,
Iš Meilės aš gimiau, dėl Meilės gyvenu.
O žemiškos kančios – tai Meilė be atsako,
Kam kentėt, jei Mylėti galiu...
Atleiski, Viešpatie!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-05-11 21:11:18
Pagauta. Man patiko.Ačiū. ;)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-04 22:22:19
Jausmingai .....
Linkiu be skausmo .
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-01-02 22:14:57
Labai puiku, Cieksai, nėr už ką Tau atleisti, juk mylėti ne nuodėmė, nes Meilė - Dievas...būk laimingas...Jausmingas, nuoširdus, gražus kūrinys...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2007-12-31 21:12:25
ir vis tik JI /meilė/ yra
jei gimiau iš meilės
kentėjau dėl meilės
ir mirsiu iš meilės :)
Anonimas
Sukurta: 2007-12-31 01:10:30
Pirmos dvi eilutės - dar su šiokiu tokiu filosofiniu polėkiu. bet toliau.. toliau jau kažkas tokio labai girdėto, nuvalkioto ir šabloniško. na, gal kartą gyvenime tai reikia parašyti. bet ne daugiau. linkiu, kad taip daugiau jums nenutiktų. :)
tarp kitko, skyrybos ženklai ir po jų dedami tarpai turi gan griežtas taisykles. kaip antai:
žodis - žodis
žodis, žodis
žodis. Žodis
ir ne kitaip.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-31 01:07:44
Mylek... juk tai grazu...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-12-31 00:40:50
Skamba kaip malda Meilei. Mylėti žmogiška, kam kentėti... :)