Sparvų krituliais sujudinu rytą.
Rudimentų kraštais varva dangaus
Reljefas . O jei ranką įmerkčiau į
kraują? Į
balą
hermetiškai
skystą.
Siauručiai laiptai lūžta nuo žingsnio.
Nebijok . Gal įkrisiu.
Parašysiu rytojui, kad žinotų nors vardą.
Kiek balkšva . Turbūt
dėl
tvyrančio
smogo.
Atsisveikinu tarsi negrįžčiau, nepriimsiu
visko ką duoda. Paliksiu kitiems.
Net apkramtytą momento struktūrą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lapatai
Sukurta: 2007-12-30 17:17:40
kartais per struktūrą ir skyrybą galima perteikti esmę.
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2007-12-30 17:14:55
Man asmeniškai atrodo, kad daugiau žaista su skyryba, struktūra ir įmantriai žodeliais nei su pačiu tekstu, jo esme ir prasme.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2007-12-30 16:48:39
akimirkos grožis . jis nepakartojamas - net tos, kuria norim išstumti.
Vartotojas (-a): lapatai
Sukurta: 2007-12-30 16:47:26
Gal ir kitiems :) mintis nekinta.
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2007-12-30 16:27:07
Primena du klaustukus , tarsi atspindy vandenyje.
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2007-12-30 16:25:29
Pirmiausia tai eilėraščio struktūra žavinga. Eilėraštis griežtų formų, pavyko ir vizualiai tai pavaizduoti. Gražu ir ne kasdieniška.