( netapatinkite herojės su autore)

Miestelį užgulė tamsa. Mažame uostelyje dar vis spinksėjo blanki žibinto šviesa, kuri apšvietė jo juodą veidą.
- Bongur, - mestelėjau jam į tamsą.
- Bongur, - suspindėjo tamsoje akinančiai balti jo dantys.
- Lietus permerkė mane kiaurai, nors stoviu čia vos pusvalandį.
- Pusvalandį? Siaubas! Kuo greičiau eime į kavinės vidų, - pasiūliau draugiškai.
Jauki prašmatnaus interjero kavinukė svetingai kvepėjo šviežia kava.
Padavėjas - arogantiškų manierų olandas atnešė jiems po puodelį garuojančios žemuogių arbatos, ir reikšmingai pasižiūrėjęs man į akis, šyptelėjo.
- Ilgai nesimatėme. Kaip sekasi naujame darbe? - pasiteiravau mandagiai draugo.
- Dabar kur aš dirbu - vieni baltieji, - nedrąsiai prisipažino Vendiksas.
- O taip? - nusišypsojau plačiai.
- Kartą baigęs darbą ploviausi rankas. Direktorius priėjo ir pasišaipė: "Nesiplauk, vistiek juodos liks ". Taip ir tėškiau jam į veidą keiksmažodį: " Fuck you!"
- Bet jis nemanau, kad ką piktą turėjo galvoje, - bandžiau neteisėtai ginti direktorių.
- Gal ir neturėjo, bet tada nesusivaldžiau. Dabar mes su juo geri draugai. Dažnai vakarieniauju jo šeimoje.
- Puiku! Taip ir turėjo būti. Juk Olandija liberali, tolerantiška bei demokratiška šalis. Beje, Vendiksai, nesiilgi Prancūzijos? Juk ten pragyvenai daugybę metų. Paryžius liūdi be tavęs.
- Neleidžiu to sau. Tiesiog negalvoju apie tai, nors ten žmonės šiltesni, nuoširdesni. Olandas šypsosis tau, maloniai bendraus su tavim, o už nugaros gali taip blogai apie tave galvoti ir kalbėti. Prancūzijoje gali prie autobuso stotelės susipažinti ir tapti draugais. Olandijoje žmonės - nepatiklūs, šalti.
- Gal tu ir teisus, bet man patinka besišypsantys olandai. Ką jie galvoja, jų reikalas. Nesuku sau galvos dėl to. Svarbu visuotinai šiltos vibracijos aplink mane.
- Jeigu sienos prakalbėtų....
- Taip, jos daug ką papasakotų, bet ar gi nešaunu, kad jos tyli? - paklausiau ir skaniai nusijuokiau.
Po trumpos pauzės Vendiksas rimtai paklausė:
- Tai kaip, Orinta, nepersigalvojai?
- Tu apie ką? - reikšmingai suraukiau antakius.
-  Apie kelionę į Afriką, - rimtu veidu atsakė Vendiksas.
- Leisk man dar pagalvoti bent savaitę?
- Jau reikia užsisakyti lėktuvo bilietus, jei norime ten būti gruodžio mėnesį. Mūsų laukia kakavos plantacijos erdvės ir Afrikos saulė.
- Pasakysiu atsakymą kitą savaitgalį. OK?
Jo skardus juokas nuskrido tarsi pabaidytas balandis.

( bus daugiau)