Santrauka:
kai nebejauti kūniškumo...
esu vandens slidininkė išplėstais vyzdžiais
mane neša skraidyklė
prieš vėją
pavėjui
pavėjui
prieš vėją
kai buvau vaikas pabusdavau naktį viena
bijodavau kad nenutrūktų kažkas vientisas
vientisas – negalintis išsižadėti
man nepakako svajoti apie nesvarumą
nepakako ir nesvarumo žybsnio
norėjau turėti jį visą
prieš vėją
pavėjui
pavėjui
prieš vėją
esu vandens slidininkė išplėstais vyzdžiais
mane neša skraidyklė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-10-02 09:00:23
Matau, kad kliuvo nuo "Kritikų" iš gimimo.
Lengvutis, prabėgantis poezijos srautas. Neturiu jokių pretenzijų, o pagyromis sotūs nebūsime. Viskas gerai.
:
Sukurta: 2005-09-29 14:47:04
Lengva sekti mintim, bet vaizo prieš akis taip ir neišvydau, kažkodėl :)
:
Sukurta: 2005-09-29 14:41:31
grožio daug. bet nesvarumo trūksta.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-29 12:46:12
originalu. Tie pasikartojimai- tavo kaip muzikės stilius ;-)