Einu ir einu,
O kely vien tik slenksčiai.
Jie vis auga, platėja,
Ir galo nėra.
Kažkur dega ugnis,
Kažkur stūgauja vėjai,
O čia amžinu įšalu
Siela nėščia.

Ir taip nesulaikomai
Veržiasi ašara.
Nudeginus skruostą
Nuslysta žemyn,
Staiga suledėjusi
Krinta į pašalą
Ir skaudančiu aidu
Įstringa širdin.

Einu ir einu,
O čia vėjai, čia šąla.
Čia naktis – ne naktis
Ir diena – ne diena.
Ten toliau žydi gėlės,
Ten toliau geria kavą,
Tik manęs ten nėra
Niekada, niekada.