Visur skubi ir niekur nesuspėji,
Visi darbai likimui palikti.
Išblaškiusi save kažkur pavėjui
Pavargusi į patalą krenti.
Ir čia ramybei vietos neužtenka,
Su savimi tariesi ir mąstai.
Naktis tamsi, ir lyg šešėliai slenka
Dienų seniai praėjusių vaizdai.
Savęs paklausi. Patarimo lauki
Sau atsakai ir paguodi save.
Išaušus rytui, nemiegojus trauki
Vežimą savo senvage sava.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-19 21:33:17
"Bitutės" kasdienybė poetiškai... Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2007-12-19 19:47:48
pabaigoje jau per daug save-savo-sava.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-12-19 17:46:08
Tikras paprastas kalbėjimas apie paprastus dalykus. Man gera skaityti - suprantama, tikroviška, be didelių išvedžiojimų ir metaforų.