Gyvenimas tarpu tamsos
Beprotiškai trumputis mirksnis
Nuo ryto ligi sutemos
Tik vienas nereikšmingas žingsnis
Ir tam budėjime nakties
Tampi beveidis ir pavargęs,
Vos tik pakirdusi, išties,
Šviesa, žiūrėk ir vėlei merkias.
Tame dienos virsme naktim,
Kai eglės tarsi barbės rėdos,
Su nenusakoma viltim
Į širdį beldžiasi Kalėdos.
Prie stalo renkasi šeima
Ragaut gardaus Kalėdų vyno,
Dalintis duona ir malda,
Ir tuo, ko dar kiti nežino.
Jaukiuos namuos jauki kalba,
Šešėliai praeities nudrykę,
Prie žaliaskarės šiluma
Alsuos nenuoramos išdykę.
Pamiršk ir Tu tamsos kerus,
Išeik į stebuklingą naktį
Šviesiais gyvenimo gaisais
Savos žvakelės užsidegti.
Šviesa tvirtės, sparnus išskleis
Diena paliovusi trumpėti
Ir išsibarsčiusiais laukais
Pakils Kalėdų išlydėti.