Santrauka:
Žmogaus gyvenimas - loterija, kurioje neįmanoma pralošti likimo. Cieksas
Tarp žvaigždžių sutikau tavo žvilgsnį
O mano rudaaki vampyre
Tu išsiurbei sielą iki pat gelmių
Širdyje kraujas panoro sustingti
Mano meilė mano kančia
Ir džiaugsmo ir skausmo po lygiai
Mano sieloj beribė tuštuma
Jausmai kaip kūnas sustingę
O mano rudaaki vampyre
Sunaikink kūną kaip išsiurbei sielą
Žmogaus gyvenimas loterija
Pralošt likimo neįmanoma
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-17 22:44:28
Sakiau su vampyrais nedraugauti, o tu nepaklausei....
Vartotojas (-a): Heart
Sukurta: 2007-12-17 18:01:56
"Mano meilė mano kančia
Ir džiaugsmo ir skausmo po lygiai" gražiai nuskambėjusios eilutės. Originalu.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-12-17 17:07:58
Įdomus sprendimas - pralošt likimo neįmanoma, tai kokios to žaidimo taisyklės??? Nejaugi visuomet laimi - rudaakio vampyro glėby... :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-17 12:09:21
pralost likimo- neimanoma... bijau, kad tai tikrai- tiesa... gal net vienintele???? Idomiai....
Anonimas
Sukurta: 2007-12-17 08:26:45
Gana įtaigiai. Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-12-17 02:14:07
...Aistringom ryškiom spalvom nutapytas paveikslas- AKIMRKOS RIKSMAS sakyčiau tobulai vangogiškai prabilęs...labai stiprus gražus kūrinys...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-12-17 00:34:15
Ačiū Shakida už seksualų komentą. Labai gaila, bet mano sieloje buvusios beribės tuštumos šiame eiliuke aš niekaip negaliu pakeisti į seksualią ir visai neberibę gelmę. :-)
Vartotojas (-a): shakida
Sukurta: 2007-12-17 00:18:15
Vampyras gana įdomiai čia figūruoja.. tačiau stilistiškai siela, širdis ir jausmai kaip įvaizdžiai vienas šalia kito labai silpnai skamba. manau juos reikėtų koduoti kitais žodžiais, o skaitytojui leisti tik numanyti, kad tai siela, kad tai jausmai ar širdis.. pvz antroj strofoj "sieloj" keisčiau į "gelmėj", o žodžio beribė iš vis atsisakyčiau, taip būtų seksualiau, paslaptingiau... o dabar visos strofos apie ta patį, nėra koncentruotumo, todėl silpsta jausmas, kuriuo norima iškalbėti subjekto būseną.
Vis dėlto labai šauni paskutinė eilutė - puiki, būtent ji koncentruota, glausta, stipri ir daug pasakanti. manau tokiomis mintimis išbaigtas turėtų būti visas kūrinys.