dvi ilgos dienos,
kai nelaisvė matuojama laiku
liūtė suka ratus po kambarius:
tvarkosi, išverda pietus
šnypščia
toks yra žvėriškas nykulys savaitgaliais
tarp daugybės sienų, durų ir langų,
kurie niekur neveda
didžiuliame jų miegamajame
stovi dvigulė lova,
liūtė jame miega viena,
inkščia, ilgai žiūri į mėnulio pilnatį,
kol galų gale tyliai užkaukia,
kviesdama savo nematomus gentainius
liūtė laukia visą naktį,
tačiau gentainiai nepasirodo
paryčiui liūtė nudvesia
auksu ir sidabru puoštame gyvenimo narvelyje
skamba meditacinė muzika
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-17 18:20:22
Laukiau laukiau išsižiojus kažkokio veiksmo, akibrokšto. Ir še tau - nesulaukiau. :(
Taip "skanavausi" ta pirma strofa ir antros puse, ir viskas...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-16 22:03:42
Visgi - tikėjausi kitokios pabaigos... taigi reziumuoju ir atvirai: viskas labai, o trys paskutinės eilutės nelabai... :)