Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Van Gogo / Van Gogh / paveikslui.
*******
Gyvenimo spindintį lašą
Saugo nameliai maži--
Debesio kaulus neša
Vėjas...akimirka ši
Sidabro tonuose skęsta--
Medžiai skardžių ugny
Supa darganą naštą--
Žiedai saulės kraujo pilni--
Aguonos į širdį pasvirę,
Vėjo bangelė delnuos--
Einu aš per ilgesio girią--
Ją skausmo akmuo išdainuos--
Gyvenimo spindintį lašą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-12-17 01:45:33
Kaip malonu skaityti išties gerą kūrinį :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-12-16 19:55:21
Šviesus ir spindintis.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-12-16 19:25:01
...einu aš per ilgesio girią...Giedrės braižą atpažinčiau iš tūkstančio
Anonimas
Sukurta: 2007-12-16 19:04:58
Labai gražus eilėraštis :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-16 18:49:52
Aš taip nestandartiškai mąstau, bet vistiek (kad ir ne į temą) pasakysiu: nepaisant daug niūrių vaizdinių, tie nameliai maži, kurie saugo gyvenimo spindintį lašą, (kažkodėl įsivaizdavau akis) - man šiame kūriny - jie tokie jaukūs, šilti, kad perskaičius visą kūrinį, vėl grįžau prie pirmųjų dviejų eilučių...
Anonimas
Sukurta: 2007-12-16 18:42:34
"Gyvenimo spindintį lašą...."
- daug pasakantys žodžiai.
Jaučiama pagarba duotam gyvenimui ir jo vertei .
Labai gražu .