Ar tu jauti alsuojantį mėnulio dvelksmą,
kuris išoriškai tik šaltas mums atrodo.
Jo sielos gelmėse tūnoja šiluma,
o jis tenori būti artimas kam nors.

Kiekvienas jaučia jo didžiulę jėgą,
bet niekas tuo tikėti net nedrįsta,
ar mums jis kelią rodys naktimis,
ar dovanos sapnus tyrus, viltis…

Beprasmiškas žaidimas su nakčia,
juk paslaptis mūs glūdi viduje,
atspėti pranašo mintis mes neįveiksim,
mėnulio pilnaties mieguos neberegėsim.