Mirtis išskyrė mus.
       Nebeplaka Tavo širdis.
       Mūsų aimanų ir raudų
       Tu jau negirdi.

            Bet tavo likimas – likimas visų.
            Dabar tik sapne Tave regėsim,
            ilgėsimės ir lauksim,
            kada būsim Amžinybėje kartu.

      Vėlinėms visi suvažiavę netikėjom,
       kad Tavo dienos paskutinės.
       Netikėjom, kad glaudi vaikus ir anūkus
       paskutinįkart prie savo krūtinės...

           Dabar jie ateis tik prie kapo
           pagerbti Tavo atminimą.
           Pavaikščios po tuščią namą,
Pajus buvusį jaukumą
           ir takus, kuriuos Tu šitiek metų mynei.

    Ačiū, kad buvai visiems gera.
    Ir atleisk – gal kartais nemokėjom
    Tave suprasti ir švelnų žodį
    Tau, sese, rasti.

             O, Dieve,
                  Jos sielai klaidžioti neleisk,
                  Suteik jai dievišką pagalbą.
                  Atlygink už gerus darbus
                  Ir už nuodėmes, jei jų yra, atleisk.