O DIEVAS ČIA - O GAL PATYLĖTI?..

Santrauka:
EPINĖ LYRIKA
_____________________________________________

I. O DIEVAS ČIA -
                                    (arba) II. O GAL PATYLĖTI?..


              ( I.)

                        O Dievas čia -
                                      jis tartum prostitutė
                        nupirkt kiekvieno norima -
                                       kiekvieno geidžiama


                        voliojama po dykumas po smėlį
                        po karštį ir po šaltį tąsoma š v.
                        ž o d ž i u
                                       sušalus sniegina -

                        kiekvienas antklodę į savo pusę plėšia -
                        kol sąmonė užmigus -
                                   traukia velka į save kiekvienas

                        kiekvienas lenda po medžiu
                        ir slepias tik šešėlyj
                        kai Saulė zenite
                        įkaitinusi smėlį šypsosi
                        visiems
                        ir niekam
                                 visame kame...

                        ir klykia vėjais keturiais
                        kiekvienas
                        kada geisme pavergti j į
                        yra ketinimo apsėstas -

                        palenkt į savo pusę
                        tarsi miltams malti laisvą vėją
                        taip stengias uoliai
                        pjausto gabalais -
                                        nedalomą dalina

                        kad uždaryti jį į savo bažnytėlę
                        lyg visagalį bet paklūstantį jam
                        D ž i n ą

              (II.)

                        O jis tik juokiasi
                        lyg vaikas krykštauja lopšy
                        lyg senis atsikrenkšti
                        nusispjauna

                        lyg pats
                        L i u c i f e r i s` iš pragaro gelmės ---
                        --- a u k o k `a u k o k !...

                        jis šypsosi į aistrą nusižiovavęs
                        į garbinamą kančią
                                           auką
                                                šv .kraują -

                        sudrebina Pasaulį - tampo Žemės plutą
                        taip išardydamas pilis
                        sugriaudamas tuos paauksuotus kupolus -
                        maldų namus

                        užversdamas cunamio gaivą ir
                        nuplaudamas pašvinkusius melus -
                        užliedamas grobuonis žmogučius
                        dievauti
                                     jų gobšumo aistrą

                        ir išsklaidydamas apie save
                        sukurtą tik žmogaus
                                          apgaulę -

                        ir dievobaimingiems paruošęs didį tvaną
                        jis šypsosi ramybę giedrumu ir liūtimis -

                        jo nepavergti ir neuždaryt
                        į bažnytėlę - viešnamį šventumo
                        ir indulgencijomis jo nesuvarpyt

                        jis l a i s v ė -
                        niekam nepriklausanti
                        nereikia jam nei meilės nei maldos -

                        mylėk save mylėk sukurtą jo pasaulį
                        nepretenduodamas į jojo žemumas ir aukštumas -
                        juk jis ir ne žmogus

                        žmogaus kurtų religijų nereikia
                        susieti ir tapatint su Dievu

                        su jo valia - kalbėti jo vardu
                        ir jo vardu viens kito teisti
                        taip plėšiant savo pusėn
                        oro
                        antklodę
                        bemiegant sąmonei tik į savus jausmus...

                        jis nebaudžia nelaimina ir negyvena -
                        jis gyvas savimi kiekviename
                                                    ir visame kame -
                                       gyvam ir negyvam
                        metamorfozėse ir mėšlo krūvoje
                                              ir damoje
                                                       rusena
                        kuri ant gatvės kampo perka kūnu
                        pinigingą poną
                        dar vakar bažnytėlėje užpirkusį mišias
                        už pernai nudaigotą žmoną
                                            ir mirusioje žmonoje ir nelaimingam pone

                        ir sėdinčio skvere benamio maldoje
                        ir išsinėrusioje šliužo irstančioje odoje
                                                        jis gyvas...

                        ir laisvas
                        Amžina
                        Naktyj Diena -
                        ir niekam nepriklauso
                                       vienis tyras -
                                        šviesa
                                               erdvėj -
                                                       laike...




                        ------------------------------------------------------

                        O Dievas čia -
                                             jis tartum prostitutė

                        nupirkt kiekvieno norima -
                                                 kiekvieno geidžiama...
kvinta

2007-12-12 15:55:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-12-13 17:53:09

čia EPINĖ LYRIKA, Vlabur; o jau jausmai kur? gal nebemokate sakityti tarp eilučių, o gal neįskaitote >"kiekvienas antklodę į savo pusę plėšia -
kol sąmonė užmigus -
traukia velka į save kiekvienas" ------- tai gi Vlabur, kokia padėtis ekologijoje, rodo sąmonė žmonijos - jos lygmuo; ji miega; Žinote kada skęsta skenduolis, bet dar nepaskendęs, tada jį traukia už plaukų, nes jis praradęs sąmonę ką daro? tai gi tai pirmojoje dalyje, o tas pinigų perplovimas kokioje nors bažnytėlėje - Romos ventre apie kurį sukasi žemė, ir religijų tapatinimas su dievu, nai nai, toli gražu, apie tai kalbama antrojoje dalyje; Antroji be pirmosios nelabai kas; Vlabur jūsų žiūrėjimas paviršutiniškas; Ekologija - visų gyvybės formų įskaitant ir žmogaus yra pavojuje, romos popiežius gali tik pinigus praplati su pasakėle; ir visuose religijose dievo vardu kalbama; pirma dalis būtina, o antra tik pailiustruoja ją;

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-12-13 16:14:22

...palaikyčiau antrą pavadinimo dalį...
Ypač jei čia – iš jausmų srities.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-12-13 13:36:17

Barabai, paskaityk santrauką, ir jei nesunku žvilgterk dėdamas kūrinį, ar yra lyrika, kad šalia nebūtum įrėmintas į "jausmai";

o šiaip jau ir eilėraštis jausmai, ir komentarai jausmai, juk jauti ką rašai, arba kaip išjauti; cha cha;
Pasirinkdamas sprendimą vis tik iš jausmų ir proto, pasirenki tą kurį jauti, nors ir proto padiktuotą, bet jauti; O ŠTAI kai sąmonė nemiega, tai nesirenki bet žinai, čia ir dabar; ir pasaulis matosi; ir jau kiaip su tuo "adijalu", žinojimas vienis; tada NEATRODO Barabai;
Ačiū už apsilankymą; lenkiuosi iki debesų.
:)
:)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-12-13 09:26:15

Labai įdomus kūrinys. Toks pamąstymas. Tik man atrodo - tai daugiau nei jausmai:)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-12-12 21:39:17

Savitas savotiškai...

Vartotojas (-a): Godeze

Sukurta: 2007-12-12 16:25:30

-----------------------------------

O bažnyčia ten -
ji tarsi viešnamis

kurį kiekvienas lanko -
kiekvienas aplankys...