Jei ateitum į mano vakarą
Beginklis, sušalęs, apleistas,
Įkūrus senutį ugniakurą
Šilumos kambarin prileisčiau,
Kad ir vėlei širdis sualsuotų
Dieną į naktį susupus,
Kad nuo užraktų išsivaduotų
Užkeiktos tylėjimui lūpos,
Kad akys, valktis numetę,
Nei šviesos, nei tamsos nebijotų,
Kad nei tavo, nei mano metai
Mums daugiau niekada nemeluotų.
Ir kad mūsų pavargusios rankos
Surastų prieglobstį šiltą.
Jei ateitum į mano vakarą,
Gal ir jisai prabiltų.