Įvarvink mano ilgesin
Lašelį drėgno jausmo.
Dar neišeik vilion naktin
Nors tyla žirgą spėriai kausto.

Ramybė liečia mano riešą,
Užčiuopus pulsą nusišviečia.
–Juk nemiegi žvaigždės pavėsy?
Ir nusisukus slėnio pakraščius pakviečia.

Taikia svaja aplenkus rimtį,
Išeis savęs į pašalius dalinti.
Nukris rasa sraunia – lyg viltį
Įvarvins mano ilgesin mažytę skiltį.