Liūdnos eglės apkabinusios beržą
Tiek daug liūdesio tiek mažai džiaugsmo
Nauju keliu aš pasukau į ateitį
Nes praeities keliai neatvedė į džiaugsmą
Užmerktom akim čiulbėjimo klausausi
Ir tirpstančio sniego čiurlenimo
Užmerktose akyse tamsa juoda paraudo
Pavasariu alsuoja širdis mano
Saulė žadina pumpurus iš miego
Saulė žadina mane iš liūdesio
Dar nemintais keliais į ateitį
Aš išeinu ieškoti džiaugsmo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-11 19:44:10
Nuoširdu. Ir tai svarbiausia.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-12-11 09:29:25
Gražios jautrios eilutės:
"Užmerktom akim čiulbėjimo klausausi
Ir tirpstančio sniego čiurlenimo
Užmerktose akyse tamsa juoda paraudo..."
:) Rašant reikėtų stengtis nekartoti tų pačių žodžių keletą kartų, pav., "džiaugsmo".
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-11 09:18:15
Jei pavasariu alsuoja toji plakančioji viduj - reik tikėtis ir vasaros...
O kodėl pavadinimas kabutėse? Čia toks tipo "džiaugsmas"?
Anonimas
Sukurta: 2007-12-11 00:36:54
„ Džiaugsmo ieškojimas“ – ryžtingas,
........daug jausmų nusakantis :)