Aš karščiuoju tavim.
Kliedesys vis ryškėja
Į naktį.
Nors esi, nors šalia,
Bet ta stingdanti
Baimė netekti,
Pasivertus liga,
Ar šešėliu virtusia
Nuojauta,
Man jau perša baudas
Ir netikusią savo
Užuojautą.
Tas kažkas
Mane nuolat
Vis stebi,
Vis laukia
Ir žeidžia.
Tas kažkas,
Užvaldęs liga,
Be tavęs gyvent
Nebeleidžia.
Nors esi, nors šalia,
Bet ta stingdanti
Baimė netekti,
O diena vis anksčiau
Ir anksčiau
Pasitinka
Karščiuojančią naktį.