Mano angelas
Sparnų neturi –
Net svajoja kaire ranka
Ir neranda savęs,
Atsidūręs
Kur kartelė,
Per aukštai užkelta.
Mano angelas,
Rytą nubudęs,
Ant blakstienų eina
Sužvejot aušros.
Žiogo stygai snaudžiant –
Maudos be drabužių
Ežere, nokintam
Rytmečio rasos.
Mano angelas
Ilgis balandžio,
Kai per Kalėdas
Inkilus lipdo.
Ir dešinės rankos
Pirštu bevardžiu
Rytojų ridena,
Randą išgydęs.
Mano angelas –
Mikroskopiškai mažas.
Auginu jį dienų vitražuos..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-10 23:01:58
neblogas darbas
Anonimas
Sukurta: 2007-12-10 08:26:21
Tas angelas toks navatnas: ir svajoja kaire ranka, ir rytais rasą ant blakstienų žvejoja... O reziume - ne ūgis, o smūgis. Sėkmės ir geros nuotaikos tau Besparnis angele.
Anonimas
Sukurta: 2007-12-10 08:15:22
Gražus Tavasis Angelas, gražus jo rytas, kai "ant blakstienų eina Sužvejot aušros..."
Na o kad mažas...Ne visad svarbiausia yra dydis :)
Angelas tiek juk nuostabių dalykų aplink save randa, būdamas mažutis...Kartais to pakanka.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-12-10 01:24:02
...TOKĮ Angelą mielą Tavo, Angelėlį, glaudžiu prie širdies...labai šiltas ir gilus kūrinys...paskutinės trys eilutės dar labiau sustiprina minties gelmę...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-12-10 01:00:16
Tavo angelas toks mielas, nors mažas, paaugintas suras kertelę mieloj Tavoj širdelėj... :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-12-10 00:49:10
Ant blakstienų žvejoti aušros
ir aš užsinorėjau.
atsiprašau už nekuklumą :-)