Tu nekaltas,
Dėl mano ašarų sūrių,
Dėl išbarstytų vėjui žodžių,
Dėl širdyje gyvų žaizdų,
Nekaltas tu.

Esi nekaltas,
Dėl krintančių dangaus lašų,
Dėl tų liepsnų, kuriose aš degu…
Dėl miegančių akių,
Nekaltas tu.

Nesmerk savęs,
Dėl to, kad pasikeitusi esu,
Dėl ištrintų, dar nebaigtų laiškų,
Dėl mano žodžių netikrų…
Nekaltas tu.

Tu nekaltas,
Dėl mano skausmo širdyje,
Dėl rankų srūvančių krauju,
Dėl liūdno žvilgsnio manyje…
Nekaltas tu.