Man be tavęs – negalėti

kelio lygumas pro dangų
akmuo kiekvieną suklupdo
tarytum  kvapnus smilkimas
saulės  laida
                        akyla
*
ne savo kojom eisim
ne šiom akimis regėsim
miesto namų gretasieniai
langų šviesomis
                        sušyla
*
sparnuotomis kojomis
lėksime akmeniu nesigulsime
ne visi mus keliai į  dangų
visi  keliuose tik
                      grūsimės

*
kiekvienas ieškosime savo
nulyginto ne gruoblėto
akmenys  nusirinkę
į artimo kelią
                       mėtyt
*
sese  brolau –  leisk į dangų
tavo skausmu pažvelgti
man be tavęs negalėti
šį lauką   derlium
                      nusemti
semema

2007-12-09 11:13:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-01-02 12:18:01

Labai vaizdingas, išmoningai sudėtas. Turi stiprų emocinį krūvį. Erdvus - palikta daug vietos apmąstymams.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-12-10 16:38:25

Pirmi trys nuostabūs:)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-12-09 22:54:00

...didingai skambantis kūrinys...žavi minties gilumu ir puikia forma...jaudina širdžiai labai artimi gražūs vaizdai...

Anonimas

Sukurta: 2007-12-09 17:33:08

Daug gražių minčių, labai patiko.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-12-09 13:54:58

patiko mintys... svelniai paliete...

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-12-09 11:49:34

... o kartais pagalvojam, kad niekados nesuklupsim...
... ir niekados negalvojam, kad akmeniu krisim...

Anonimas

Sukurta: 2007-12-09 11:20:13

Gilios mintys.Patiko.