Impro III

Dangus baltu pleištu
Smigo į grindinį seną
Dulkes suplakė raštu
Kurio nieks neberašė
Ramybę sudrumstė
Dangaus dovana
Lietuje ištirpusios spalvos
Ir alkanas žirgas
Sužvengė žodžius
Kurių nieks neberašė
Kam pančiai tie
Sparnais apkaišyti
Pavargusios pėdos
Jau nenori keliaut
Į tą dangų svajonių
Kur kryžiais pavirto
Tikra meilė nuogo žmogaus.
Cieksas Žalbungis

2007-12-09 00:38:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): debesų piemenaitė

Sukurta: 2007-12-11 00:25:35

perskaičiau kokius penkis kartus ir vis ieškojau savyje žodžių, kuriais galėčiau išreikšti jausmus. Deja, žodžių nėra, o jausmas gilus.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-12-10 16:37:18

Stipriai sužvengė. patiko.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-12-09 13:58:55

kuo toliau- tuo graziau. Patiko mintys.... patiko ivaizdziai- tinka, sakyciau. Beveik zemiskai... pakelta.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-12-09 13:04:58

Net visų trijų vaizdų atspindžius randu. Ir net daugiau nei foto savy talpina...
Pančiai, sparnais apkaišyti, rakina pavargusias kojas,
Kai dangaus kraštelį mažytį nukryžiuoja atėjęs rytojus...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-12-09 00:49:49

...labai įdomiai suskambėjo...gilus pajautimas, gražūs vaizdiniai...