Pasitik mane prie durų, Mama,
Kai sugrįšiu pamestos vilties.
Daug dienų išaušo ir sutemo.
Taip ir neradau savos kertės.

Priemenėj tamsioj paduoki ranką,
Pamažu į vidų įsivesk
Ir praverki uždangstytus langus,
Taip seniai nebemačiau Tavęs.

Ar žinojai, kur buvau aš, Mama?
Keliavau, mieloji, keliavau.
Daug dienų išaušo ir sutemo,
Tik ne ten ir ne tada ėjau.

Pažiūrėk, kaip nudaužyti keliai.
Aš tokia kaip Tu – balta, balta.
Tu dar nežinai, kaip skaudžiai gelia,
Kai šalia tavęs tuščia vieta.

Palydėk mane per sodą, Mama.
Nežinau, kada begrįšiu vėl.
Tu teisi. Sakei, kad laimės maža,
Tik kodėl nepasakei kodėl?