kai atversi man duris

o, mano pasaka!
atverk plačiau duris į fėjų, geltonųjų upių, slibinų naktis.
o, mano muzika!
įtrauk mane į sūkurius simfonijų, niūniuojančius Mocarto ir Štrauso mintis.
o, mano laike!
pagriebk mane už rankos ir nešk, kol vėjas mano plaukuose pražys.
o, mano žeme....
suark man lauką, kad greitai bėgdama nebegalėčiau aš paslyst.
lietus

2007-12-07 14:29:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-12-07 16:07:28

dar truputis patoso, ir paskęsi jame. banalybė ant banalybės ir nieko tikrai išgyvento kūrinyje.