Tirpsta metai lyg snaigės delne,
Vadovėliuose lieka tik datos.
Aš lašelis dienų tėkmėje
Neryškus ir dažnai pasimetęs.

Tai pavirtęs į ašarą sūrią
Tyliai riedu išvargusiu veidu,
Tai krentu į putojančią jūrą,
Tai vejuos upeliūkštį klaidų.

Kartais saulė mane džiovina,
Kartais vėjas purslais  išžarsto,
O subūręs į debesį tamsų
Lietumi virš laukų išbarsto.

Aš lašelis, tik mažas lašelis
Dienų tėkmėje pasimetęs,
O metai bėga ir tirpsta.
Istorijai lieka tik datos.