Buvai...
Tiesiog – buvai, Eiklusis Žirge...
Į tavo stotą save visą gręžiu.
Variu pavirto mūsų kūnai –
Vienalyte mase: iš „Aš ir „Tu“.

Buvai...
Tiktai – buvai Žirgu Eikliuoju.
Kadais Tave, apsivijusi kojom,
Sukausčiau grandinėm sparnų:
Suvaržytoj dinamikoj – tik Aš ir Tu.

Buvai...
Kadais buvai, Eiklusis Žirge,
Po mano kūnu verdančia aistra –
Pažint, išjaust jėgų nestokojom
Tik:
Sparnais Dievai įkalino mane
Tavyje...

Buvom:
AŠ...
TU...
Varinėj atminty – pasilikom
ABU.