Manęs nedomina subtili aritmetika
skambanti lango tekste.
Aš per daug užmaršus - kažkas vyko. Nepamenu.
Žemėje baltas kontrastas. Tu čia?
Katafalkų estetikai gėrisi violetu.
Štai ir vėl - užmirštu juo grožėtis.
Na bet argi tas tu - vis dar tu?
Ei, klausyk, ten vainikas padėtas?
Šis atmintinas fonas užgauna giliai.
Atsibusk, tavo veidas ten šąla. Ar ne?
Oi, prisiminiau! Vakar mirei.
Kapinių šitie užkulisiai - dušas žiemos gėlėse.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-12-06 19:53:41
Bandymas išreikšti lyg susitaikymą su mirtimi... bet kartu ir netikėjimą...
Savitai ir labai jausmingai išreikšta būsena.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-12-06 02:10:40
...SKAUSMINGAS... stpriai pagauta akimirkos nuotaika...
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-12-05 22:33:14
oba....
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-05 22:28:28
tvarkingas chaosiukas; nuotaika. vis tik trūksta "cinko" kad tas chaosiukas įgautų apibrėžtumo, per daug trupinamas:
"Manęs nedomina subtili aritmetika
skambanti lango tekste."
"Oi, prisiminiau! Vakar mirei.
Kapinių šitie užkulsiai- dušas žiemos gėlėse." ----- dvi citatos, pradžia finalas, įra sukurta lyg norima prisiminti kažką, o mintys chaotiškai vis ne tos į atmintį, tačiau išraiška tai nuotaikai išreikšti kūriniu silpnoka. tai ir sakau, kad trūksta apibrėžiančio "cinko" kuris sulydytų į kūrinuką. neblogas bandymas. (tik mano nuomonė, vieno iš skaitytojų.)
:)