Krisdama prie tavo pėdų, išgyvenau tikrą benamį ilgesį... Juk žinai, kad galiu būti išsigandusi, galiu būti šiurkšti, galiu būti neteisi, netgi galiu verkti... Tačiau aš – didelė mergaitė, tad mano skausmo nematysi, nes aš vis dar prisimenu užkeikimą. Nors mūsų meilė virto laužu lavonams deginti, bet gyvenimo šou tęsiasi, ir aš niekada tau nemeluoju...
Įvertink.
Prieš išeidamas pagalvok du kartus, nes kelio atgal nebus.
Kiekvienas mes kartais galime skaudinti... Aš taip pat galiu bet kada išeiti... Tad tark savo paskutinį norą ir sudie, Pone tobulusis!