Milijonas, kurį užstačiau,
Buvo pirmas – iš šukių stiklinių -
Taip reikėjo puodelio brangaus,
Be auselės, užtat – žalvarinio

Antrą kartą mainiau į spalvas-
Vien žalių buvo kelios ir naujos.
Išmainiau batelius. Na, ir kas.
Bet juk laimės – artipilnės saujos.

Kai paaugus keičiausi dažais -
Mano buvo graži tik dėžutė.
Kaip džiaugiausi slapčia vakarais,
Kad gautiesiems dar būti ir būti.

Šokių vakarą –pirmą berods,
Prisišliejus prie draugės kuklutės,
Vaikinukui, kur kvietė mane,
Atsakiau, kad nešoku polkutės

Milijonai, kuriuos užstačiau,
Buvo birūs lyg ubago sauja...
Paskutinį anądien keičiau
Į gyvesnio gyvenimo kraują.

Milijonas, kurio nemačiau...