Trūkinėja jausmai,
Kartais dūžta į degančius vyzdžius,
Ir lyg senas vaiduoklis,
Nebaisus jau ir žilas,
Po pusrūsius laiko braidau,

Ir kai dar sugrįžtu
Į šią žiemą,
Spygliuotą ir šaltą,
Man baisu,
Kad nemyli manęs netgi tu.

Dar vorai nusileidžia -
Sunkios ašaros
Skruostų voratinkliais
Ir angliukai du -
Akys įdumba veidan vis giliau,

Trūkinėja jausmai,
Byra byra dulkelėm
Po pakraščius,
Kiekvienan židinin ir širdin,
Kad tik būtų šviesiau.

O vaikai vakarais
Seka pilką baladę
Apie žilą vaiduoklį,
Tokį seną ir jau
Nebebaisų visai.